Gintaras – vienas pirmiausiųjų pasaulio vertingųjų
mineralų sekoje. Žmonijai jis žinomas tūkstančius metų, randamas
įvairiose Žemės vietose. Kiekvienos radymvietės gintaras vis
kitoks, skirtingas sudedamųjų medžiagų proporcijomis, spalvomis,
amžiumi ir kt. Vis dėlto, seniausi gintaro keliai per mirtinus
pavojus buvo išminti link dabartinės Baltijos jūros: baltiškasis
gintaras tūkstantmečius garsėjo, masindamas grožiu ir ypatingomis
galiomis.
Mokslinėje literatūroje iš visų gintarų
tik baltiškasis įvardijamas sukcinitu (pavadinimas iš
lotyniško pušies pinus sukcinifera, augusios dab. Baltijos
jūros baseine), t.y. turinčiugintaro
rūgšties. Jo spalvų paletė – visas vaivorykštės
spektras. Sudėtimi jis kaip gyvas organizmas, jame daugybė žmogui
reikalingų mikroelementų, kitų gyvybiškai svarbių medžiagų, taip
pat, vieninteliame, nėra sunkiųjų metalų druskų, o tai reiškia, kad
jis ne tik pripažintas pasaulyje stipriausias gyduolis, bet ir
vertinga priemonė kosmetologijoje.
Baltiškojo
gintaro sudėtis ir savybės tokios unikalios, kad apie jį rašomos
mokslinės studijos, o jis vis nesiliauja stebinęs... Svarbiausios
gintaro veikliosios medžiagos – gintaro rųgštis ir gintaro
aliejus.
_________________
Tūkstantmečius kraštą ir gentis prie Baltijos garsino
gintaras: pirklių, keliautojų lūpomis apie gintaro dvasios slėpinio
išminčius ir sergėtojus plačiai sklido garsas... Anuomet tuo
nepasinaudota: nebūta nei tautos, nei valstybės... praėjus
tūkstančiams praradimų, draudimų, užmaršties ir pakilimų metų,
atraskim gintarą vėl.
Kainos parduotuvėje ir elektroninėje parduotuvėje gali
skirtis.