Baltasis šilkmedis (Morus
alba)
Baltasis šilkmedis išauga iki 15 metrų aukščio. Jo mediena yra
tokia tvirta ir kieta, kad daugeliu atveju gali pakeisti ąžuolą,
tai puiki statybinė medžiaga. Iš šilkmedžio medienos gaminami
muzikos instrumentai, Šių medžių lapais maitinasi šilkaverpių
lervos, kurios virsdamos kokonu apsivynioja tvirtu šilko siūlu.
Maždaug prieš tris tūkstantmečius senovės Kinijoje iš kokonų buvo
vyniojami šilko siūlai. Šilkmedžiai iki šiol auginami kaip
šilkaverpių maistas, natūralaus šilko gamybai.
Iš senų senovės šilkmedis vertinamas kaip vaistinis augalas.
Kinijos, Japonijos, Tibeto, Indijos, ir Vietnamo medicina naudoja
šilkmedžio lapus, žievę, šaknis, žiedus ir uogas gydant sunkius
susirgimus tokius kaip – cukrinis diabetas, vandenlige, inkstų
susirgimai, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos.
Savo išvaizda šilkmedžių vaisiai panašūs į avietes, gervuoges.
Šilkmedžio uogose yra daug gliukozės ir fruktozės, kalio, geležies,
taip pat yra pektino, vitaminų (B1, B2, C, PP), citrinos ir obuolių
rūgšties, rauginių medžiagų, mineralų bei resveratrolio* .
Šilkmedžio uogos valo kraują, gerina kraujo gaminimąsi,
normalizuoja medžiagų apykaitą. Šios uogos vartojamos gydant
nutukimą, anemiją. Jos turi antiseptinių ir priešuždegiminių
savybių, padeda širdžiai, gydo nuo peršalimų, naudingos nervų
sistemai.
Pamyro kalnų gyventojai tradiciškai iš šilkmedžio uogų gamina į
chalvą panašų saldumyną. Saulėje džiovintos šilkmedžio uogos yra
susmulkinamos ir supresuojamos. Juose daug aliejaus ir šis aliejus
jas suriša i vientisą masę ir natūraliai konservuoja. Gamybos
procese nenaudojami jokie papildomi saldikliai ar konservantai.
Tokiu būdu paruoštas produktas ilgai negenda. Žiemos ir pavasario
laikotarpiu tai puiki priemonė papildyti organizmą vitaminais ir
mikroelementais.