Ištisus šimtmečius mūsų močiutės
vystyda...
Ištisus šimtmečius mūsų močiutės vystydavo kūdikius drobiniais
vystyklais, kol buvo sukurtos vienkartinės sauskelnės. Tėvai
lengviau atsikvėpė – nebereikia dažnai keisti, skalbti, virinti,
lyginti. Tačiau vis daugiau šeimų atsisako vienkartinių sauskelnių
ir grįžta prie skalbiamų vystyklų. Kodėl? Vieni numoja ranka –
kažkokie viduramžiai! Esą, tai tik beprasmiškas žvalgymasis atgal
ir nepagrįsti sentimentai natūralumui. Tačiau šeimos, priėmusios
sprendimą atsisakyti vienkartinių sauskelnių, teigia, kad jų
žingsnis yra rimtas ir gerai apgalvotas. Tiesą sakant, ir
šiuolaikinių vystyklų vadinti vystyklais nebeišeina. Tobulėjo ne
tik sauskelnės, bet ir natūralios vaikų vystymo priemonės.
Minkštutėlės, spalvingos, švelnios, grynos vilnos ar medvilnės
kelnytės, patogiai užsegamos, puikiai sugeriančios drėgmę – visai
nebepanašios į vystyklus, naudotus prieš kelis dešimtmečius.
Pavadinkime jas paprastai – kūdikių kelnytėmis.
Sauskelnių reklama – negailestinga. Sauskelnės – vaiko laimės
garantas. Užpakaliukas sausas, todėl vaikas linksmas, laimingas,
žaidžia, mokosi, tobulėja... Ko daugiau reikia? Reklama tokia
įtaigi, kad mažesnes pajamas gaunantys tėveliai verčiasi per galvą,
bet sauskelnėms pinigų randa. Mintis, kad vaiką galima auginti be
sauskelnių, net nekyla. Bet ar reklamoje pateikiama visa
informacija? Kodėl vis dėl to verta kūdikį vystyti
natūraliai?
Sveikata, arba sausa - tai dar nebūtinai saugu
Užrakinta drėgmė. Amerikos Nacionalinė Vystyklų Asociacija (www.diapernet.org ) teigia – sausa, tai dar nereiškia saugu. Kai vaikai pradėjo segėti vienkartines sauskelnes su absorbuojančiais cheminiais junginiais, tėvų dėmesingumas sumažėjo. Tačiau net ir tada, kai kūdikio užpakaliukas yra sausas, nedera pamiršti, kad „užrakintas“ šlapimas yra šalia kūdikio odos, išmatos – taip pat, ir jose besidauginančios bakterijos – irgi. JAV atlikti tyrimai rodo, kad 1955 metais, kai visi Amerikos kūdikiai buvo vystomi medvilniniais vystyklais, nuo vystyklų dermatito kentėjo 7% kūdikių, o 1991 metais, kai 90% mažųjų amerikiečių jau segėjo sauskelnes, užpakaliukus bėrė 78% kūdikių (http://www.diapernet.org/whycloth.htm).
Tuo tarpu chemiškai neapdorota vilna pasižymi unikalia savybę – lanolina (vilnos riebalai) suskaido šlapimo rūgštį, kuri dirgina švelnią kūdikio odelę, ir paverčia ją vilnos vašku. Vilna taip pat neutralizuoja su šlapimu ar prakaitu išsiskiriančius toksinus, neleisdama odai jų absorbuoti ir taip grąžinti atgal į organizmą. Kūdikiai, nuo pirmųjų dienų dėvintys kūdikių kelnytes, žymiai rečiau kenčia nuo vystyklų dermatito. Jei vis dėl to oda yra labai jautri, galima rinktis natūralaus nebalinto šilko vystyklus. Jame esantis sericinas (šilko klijai) gydo pašutimus geriau už bet kokį kremą. Ir visai nesvarbu, kokius vystyklus vaikas dėvi, keisti juos reikia dažnai. Higienistai net ir sauskelnes rekomenduoja keisti kas dvi valandas.
Cheminiai junginiai. Daugelis mamų jau įprato skaityti maisto produktų etiketes ir vertinti jų sudėtį. Norisi vaikus maitinti sveiku, ekologišku, natūraliu maistu. Žinoma, sauskelnės – ne maistas, tačiau pažiūrėkime į jų sudėtį: medienos masė, absorbuojati medžiaga (natrio poliakrilatas), alijošius, polietilenas arba polipropilenas (plastmasė), celiuliozė, elastinė medžiaga, kvapai (http://www.diaperco.com/pg/24-Why-Use-Cloth-.aspx) . Natrio poliakrilatas yra toksiškas junginys, kuris 1980-aisiais buvo naudojamas moteriškų tamponų, sukėlusių nemažai toksinio šoko atvejų, gamyboje. Deja, ta pati absorbuojanti medžiaga naudojama daugumos sauskelnių gamybai iki šiol. Kita pavojinga cheminė medžiaga – dioksinas – susidaro balinant popierių. Jo taip pat yra randama kai kuriose sauskelnėse.
1999 metais JAV atlikti tyrimai (http://www.diapernet.org/001asthma.htm) su laboratorinėmis pelėmis patvirtino, kad daugumos rūšių sauskelnėse naudojami cheminiai junginiai bei sintetiniai kvapai gali sukelti astmos priepuolius. Dr. Rosalind C. Anderson, šio tyrimo vadovė, aiškina, kad dujinės medžiagos, žinomos kaip kvėpavimo sistemos dirgikliai, yra šalutiniai perdirbimo produktai, randami ne tik sauskelnėse, bet ir kitose vaikiškose prekėse. Autoriai pataria tėvams būti itin atidiems, ypač tiems, kurie patys turi polinkį į astmos priepuolius.
Dėvėdami kūdikių kelnytes, vaikai išvengia susidūrimo su pavojingomis cheminėmis medžiagoms jau pirmosiomis savo gyvenimo dienomis. Natūralūs ekologiški pluoštai – medvilnė, vilna, kanapės ar šilkas – leidžia odai laisvai kvėpuoti. Tankiai suausta medvilnė pasižymi puikiomis sugeriančiosiomis savybėmis, o vilna ne tik sugeria ir išgarina drėgmę, bet ir neleidžia kūnui atvėsti. Audiniai nėra balinami chloru ar apdorojami kitomis cheminėmis medžiagomis.
Vėsinimosi sistemos sutrikdymas. Kiti JAV atlikti tyrimai (http://www.diapernet.org/whycloth.htm) nustatė, kad vienkartinės sauskelnės trikdo berniukų sėklidžių vėsinimosi sistemą. O sėklidžių temperatūros padidėjimas sąlygoja mažesnį gyvybingų spermatozoidų kiekį spermoje, taigi, mažesnį vaisingumą. Tyrimo, kurio rezultatai išspausdinti „Archives of Desease in Childhood“, autoriai teigia, kad vaikystėje dėl vienkartinių sauskelnių dėvėjimo užsitęsę padidėjusios temperatūros epizodai kelia grėsmę vyrų vaisingumui ir lytinei sveikatai.
Besirinkdama drabužėlius kūdikiui, dažna mama ieško ne sintetinių, bet natūralios medvilnės ar vilnos gaminių. Medikai taip pat rekomenduoja rengti vaikus natūralių medžiagų drabužiais. Kodėl ši taisyklė negalioja vaiko užpakaliukui? Ar tai nėra dėmesio verta kūno dalis? Deja, užpakaliukas dažnai pasmerkiamas 2-3 metus dieną ir naktį būti įkalintas plastmasės, popieriaus ir įvairių cheminių medžiagų maišelyje.
Sauskelnių sindromas. Švedijoje atlikti tyrimai (https://www.imsevimse.co.uk/) rodo, kad 1989 metais dauguma vaikų nebedėvėdavo sauskelnių būdami maždaug 2 metų. 2006 metais pasirodė, kad sauskelnes vaikai dėvi iki 3 ir netgi iki 7 metų. Pradėtos gaminti sauskelnės vaikams iki 30 kg. Vaikai ir nebegali, ir nebenori išmokti naudotis tualetu anksčiau. „Sauskelnių laikotarpis“ vis ilgėja, o tėvai už malonumą moka ne tik pinigais, bet ir vaiko sveikata bei ekologija.
Kūdikių kelnytes dėvintis vaikai žymiai greičiau išauga iš
„vystyklų amžiaus“. Netiesa, kad pratinimas prie puoduko anksčiau,
tėra vaiko dresavimas. Natūraliai vystomi vaikai tiesiog greičiau
pajunta ir įsisąmonina šlapinimosi bei tuštinimosi procesus,
greičiau įgyja gebėjimą jausti ir valdyti savo kūną.
Ekologija, arba 5 medžiai vaikui
Nuo tada, kai pasaulį išvysta kūdikis, mama nebegali gyventi su nuostata „po manęs nors ir tvanas“. Ji tampa nematomu kraujo ir sielos ryšiu susieta su visomis ateities kartomis. Tad ar galime nesirūpinti, kokį pasaulį paliksime savo vaikams ir savo vaikų vaikams? Dauguma Lietuvos šeimų, naudojančių skalbiamus vystyklus, pirmoje vietoje nurodo motyvą, kad vaikui taip yra sveikiau. Užsienyje pirmasis motyvas yra ekologija. Gal mes dar nežinome, kokią ekologinę problemą sukelia vienkartinių sauskelnių naudojimas?
Ir vis dėl to
Kiekvienas vaikas, dėvintis kūdikių kelnytes, išsaugo pasauliui
mažiausiai 4 medžius. Sauskelnių gamybai kasmet jų nukertamas 1
milijardas.
Kiekvienas vaikas, dėvintis kūdikių kelnytes, neišmeta į šiukšlyną
1 tonos atliekų, kurioms suirti prireiktų nuo 200 iki 500 metų.
Vienkartinės sauskelnės sudaro 30% visų nesuyrančių atliekų.
Kiekvienas vaikas, dėvintis kūdikių kelnytes, sutaupo pasauliui
maždaug 1420 litrų naftos žaliavos. 1 sauskelnėms pagaminti
sunaudojamas 1 puodelis naftos.
Kiekvienas vaikas, dėvintis kūdikių kelnytes, taupo nykstančius
žemės resursus. Vienkartinėms sauskelnėms sunaudojama 2 kartus
daugiau vandens, 3 kartus daugiau energijos, 20 kartų daugiau
žaliavų nei skalbiamiems vystyklams.
http://www.diaperaps.com/home/dp1/environment_main.html
Susimąstyti verta, juk šis pasaulis yra mūsų namai. Ir kiekvienas kūdikis, kiekviena šeima, kiekvienas žmogus gali padaryti tikrai daug, kad pasaulis būtų švaresnis, gražesnis, jaukesnis ir mielesnis.
Apie ekologiją galima kalbėti ir „kitu kampu“. Paplūdimyje
bėgioti su popierinėmis sauskelnėmis – jokio malonumo. Todėl tėvai
dažnai leidžia kūdikiams bėgioti nuogiems. Greta poilsiaujantys
krūpčioja išvydę vandenyje plūduriuojančius mažųjų „turtus“.
Nereikia smerkti iš vystyklų neišaugusių vaikų. Jiems šie kūniški
procesai yra tokie pat natūralūs, kaip valgymas ar žaidimas, tačiau
saugusieji švara pasirūpinti privalo. Dėvėti medžiagines maudymosi
kelnytes – visai kas kita, nei vienkartines sauskelnes. Išvaizda
jos niekuo nesiskiria nuo tėtės, mamos ar vyresniųjų brolių ir
seserų maudymosi rūbų – tokios pat spalvingos, lengvos ir malonios
odai. Tuo pačiu jos tausoja ne tik gamtą, bet ir šalia
poilsiaujančių žmonių jausmus. Juk smagu ilsėtis švarioje
aplinkoje.
Kaina, arba piniginių tuštėjimo metas
Mintis, kad vaiką galima auginti be sauskelnių, net nekyla. Kol
išmoksta naudotis tualetu, vienas vaikas vidutiniškai sunaudoja
6000 vienkartinių sauskelnių. Vienos sauskelnės kainuoja maždaug
0,5 lito. Taigi, vieno vaiko sausas užpakaliukas tėvams kainuoja
apie 3000 litų. „Sauskelnių laikotarpiui“ ilgėjant, atitinkamai
didėja ir pinigų suma. Kūdikių kelnytės, net įskaičiuojant sąnaudas
skalbimui, atsieina žymiai pigiau. Juo labiau, kad taupios ar
sunkiai besiverčiančios mamos jas gali pasisiūti ar nusimegzti ir
pačios.
Nors šį finansinį argumentą pateikia labai nedaug skalbiamus
vystyklus besirenkančių šeimų, pagalvoti taip pat verta. Juk
sutaupytus pinigus galima panaudoti kitiems vaiko poreikiams –
kokybiškiems drabužiams, ekologiškam maistui, lavinimui.
Filosofija, arba neracionalus, bet mielas
natūralumas
Galima pažaisti paprastą asociacijų žaidimą. Kokius jausmus sukelia saulėje džiūstantys vystyklai? Pabandykite užuosti švarių vystyklų kvapą, pajusti audeklą tarp pirštų... O dabar pagalvokite apie naujas sauskelnes... Ir nieko... Juk jų gyvenimas – daugiausiai keturios valandos ir kelionė į šiukšlių dėžę. Atrodo, ilgai naudojamas daiktas įgyja atmintį, prisigeria gyvybės, tampa toks asmeninis ir individualus. Gera priglausti prie skruosto seniai išaugtus vaiko drabužėlius, gera po dvidešimties metų išsitraukti apsitrynusias medines kaladėles. O kaip su sauskelnėmis? Kaip teigia reklama – užsek ir pamiršk...
Įsivaizduokite tik ką gimusį kūdikį... Taip norisi jį apgaubti šilkais ir gėlių žiedlapiais... O pabandykite įsivaizduoti, kad įvyniojate į popierių ir plastmasę... Hm... Neišeina... Paimkite į rankas kūdikių kelnytes. Jos pakeri akimirksniu. Natūralumas, kad ir koks neracionalus beatrodytų, turi savą filosofiją – natūralios medžiagos turi ne tik paviršių, bet ir dvasinį gylį. Kiekvienas žmogus, nors ir nesąmoningai, tai jaučia. Todėl mus ir traukia natūralios medžiagos. Prisilietimas prie jų padeda vaikui nepamiršti, kad pasaulis nėra vien plokštuma.
Kūdikių kelnytės gali turėti ne tik vieną gyvenimą. Jos gali būti dėvimos kitų vaikų, vidinis jų įklotas gali tapti pašluoste ar paklotuku, naudojamas tol, kol susidėvės visiškai. Gal tai iš pirmo žvilgsnio atrodo visai nesvarbu, bet taip nėra. Net ir daiktai turi teisę į ilgą ir gražų gyvenimą.
Mitai, arba natūralus vystymas jau nebėra
vargas
Mitas Nr. 1 Skalbdami vystyklus iššvaistome begalę
brangaus laiko
Anksčiau, kai vystyklus buvo rekomenduojama skalbti, virinti ir dar lyginti, laiko šie darbai užimdavo tikrai daug. Tačiau dabar jau įrodyta, kad sterilizavimas yra beprasmis. Be to, dauguma šeimų turi automatines skalbimo mašinas. Sumesti skalbinius į skalbimo mašiną tereikia poros minučių, todėl belieka pasirūpinti vystyklų džiovinimu. Natūralios vilnos kūdikių kelnytes skalbti reikia labai retai, nebent jos sutepamos išmatomis. Jas pakanka gerai išvėdinti – vilna suskaido šlapimo rūgštį, neutralizuoja toksinus ir išvėdinus nebelieka net šlapimo kvapo.
Be to, vaikui dėvint kūdikių kelnytes, tėvai paprastai dažniau vaiką pervysto, o kūdikiui šios minutės pačios brangiausios – tai prisilietimo, dėmesio magija, kurios negali pakeisti gražiausi pasaulio žaislai.
Kūdikių kelnytes dėvintis vaikas greičiau išmoksta naudotis tualetu, todėl „skalbimo periodas“ trunka daugiausiai 2 metus. Palyginkite tai su 3-4 metais, kai turite pirkti ir tempti namo didžiules pakuotes sauskelnių, o po to rūpintis dar didesnių šiukšlių maišų išgabenimu.
Mitas Nr. 2 Skalbiami vystyklai yra nepatogūs
Kūdikių kelnytės yra patogios! Jų yra įvairių dydžių ir pluoštų, įvairių spalvų, papuoštų įvairiausiomis aplikacijomis, galima nesunkiai išsirinkti tas, kurios tiks vaikui, bus patrauklios tėvams, atitiks jų filosofiją ir reikalavimus. Internete galima rasti nemažai puslapių su išsamiais nurodymais, kaip kelnytes pasisiūti ar nusimegzti patiems.
Be to, kelnytes dėvintis mažylis anksčiau iš jų „išsivaduoja“. O mamoms bei tėčiams praverstų keletą dienų pavaikščioti su „patogiomis“ sauskelnėmis patiems (yra sauskelnių ir suaugusiems), kad įsitikintų, jog geriausia yra vis tik be jų.
Mitas Nr. 3 Skalbiami vystyklai yra nehigieniški
Šiuolaikiniai vystyklai yra higieniški! Sterilumo mitas jau seniai paneigtas. Medvilninius vystyklus pakanka išskalbti 60-90 laipsnių vandenyje. Vilnones kelnytes tereikia gerai išvėdinti, nes vėdinama vilna suskaido šlapimo rūgštį neutralizuoja su šlapimu išsiskiriančius toksinus.
Mitas Nr. 4 Skalbiamus vystyklus naudoja tik asocialūs žmonės ir šykštuoliai
Netiesa! Skalbiamus vystyklus naudoja vis daugiau šeimų. Dažniausiai tai yra apsiskaitę ir išsilavinę žmonės, besirūpinantys vaiko gerove ir aplinkos apsauga. Besirenkančių natūralų vaiko vystymą šeimų yra labai daug, ir jų sparčiai daugėja tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje.
Mitas Nr. 5 Skalbiami vystyklai dvokia
Jei vaiko išmatos tuoj pat nuleidžiamos į tualetą, o suterštos kelnytės laikomos dubenyje su šaltu vandeniu, ir vanduo kas dieną keičiamas, jas pakanka skalbti kas tris dienas – net ir tada jos nedvokia.