Šiais sintetinių pakaitalų ir surogatų klestėjimo laikais mastika itin vertinama gaminant maistą ir gėrimus, kosmetiką ir parfumeriją, o taip pat farmacijos ir netgi chemijos pramonėje.
Tyrinėtas ir aprašytas mastikos dervos, eterinio aliejaus bei mastikos vandens poveikis virškinimo sulčių gamybai, žaizdų gijimui, odos atsikūrimui, burnos higienai; jos priešuždegiminės ir antimikrobinės savybės. Chijo saloje augančios pistacijos vienintelės išskiria kvapnią dervą - mastiką - kuri nuo antikos laikų garsina šią vietą visame pasaulyje.
Mastikinė pistacija (bot.Pistacia lentiscus var. Chia)
2-5m aukščio šakotas, lėtai augantis medis, gebantis išgyventi
uolingoje skurdžioje dirvoje; nebijantis sausros, tačiau visiškai
nepakeliantis šalčių ir šalnų.
Pistacijų medžiai apsčiai auga Viduržemio jūros pakrantėse. Įdomu
tai, kad mastiką kaupia tik Chijo salos pietinėje dalyje –
Mastihohoroje – augančios pistacijos. Mastikos negautum nei iš
šiaurinėje Chijo dalyje, nei gretimose salose, nei kitose vietose
ar šalyse augančių medžių. Šią mastikos medžių paslaptį saugo
ypatingos šios salos dalies klimato ir dirvožemio savybės, ir be
abejo, ilgaamžės agrokultūrinės, ekologinės ir
ekonominės tradicijos.
Mastiką pistacijos medis pradeda kaupti tik
penktaisiais-šeštaisiais gyvenimo metais, septyniasdešimtaisiais jo
gyvenimo metais dervos žymiai sumažėja. Per metus nuo vieno medžio
(produktyviausi yra vyriškos lyties augalai) surenkama nuo 10g iki
2kg (vidutiniškai 150-180g) mastikos.
Įvairiais laikais mastikos gamybą kontroliavo romėnai, genujiečiai,
turkai, ir tik nuo XXa – patys graikai.
Ekologiška kosmetika su mastika